Sterilizacija – operacija, po kurios vyras arba moteris gali tapti nevaisingi, bet neprarasti lytinio potraukio.
Kaip dėstoma įsakymo projekte, savanoriškos sterilizacijos chirurginiu būdu paslauga apibrėžiama kaip pagal „veiksnaus pilnamečio paciento pageidavimą, nesant medicininių indikacijų, teikiama planinė asmens sveikatos priežiūros paslauga“.
Ji teikiama pagal sterilizaciją atliekančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) ir paciento sudarytą savanoriškos sterilizacijos chirurginiu būdu paslaugos teikimo sutartį.
„Pageidaujantis gauti sterilizacijos paslaugą pacientas dėl sterilizacijos paslaugos kreipiasi į sterilizacijos paslaugą teikiančioje ASPĮ dirbantį gydytoją akušerį ginekologą (kai sterilizacijos paslauga teikiama kiaušides turinčiam asmeniui) arba gydytoją urologą (kai sterilizacijos paslauga teikiama sėklides turinčiam asmeniui)“, – nurodoma dokumente.
Skirtų 3 mėnesius galutiniam sprendimui
Tokia operacija galėtų būti atliekama, kai pacientas būtų išsamiai informuotas apie galimus kontracepcijos metodus, medicinines operacijos indikacijas, vaisingumo išsaugojimo galimybes, operacijos riziką, galimas komplikacijas ir pasekmes ateityje ir pan.
Apie visa tai informuotam pacientui būtų skiriamas 3 mėnesių laikotarpis galutiniam sprendimui priimti.
„Pacientas sterilizaciją atliekančios ASPĮ vadovo nustatyta tvarka iš karto registruojamas kitai gydytojo akušerio ginekologo ar gydytojo urologo konsultacijai po 3 mėn.“, – nurodoma įsakymo projekte.
Pacientui būtų skiriamas 3 mėnesių laikotarpis galutiniam sprendimui priimti.
Jeigu po 3 mėn. kitos gydytojo konsultacijos metu pacientas nusprendžia atlikti operaciją, sudaroma yra sutartis.
Gydytojas galėtų atsisakyti
Tiesa, įsakymo projekte nurodoma, kad sterilizacijos paslaugas teikiančios ASPĮ gydytojas akušeris ginekologas ar gydytojas urologas turėtų teisę atsisakyti atlikti operaciją, jeigu tai prieštarauja gydytojo moralinėms vertybėms ar nuostatoms.
Taip pat pažymima, kad pacientas galėtų bet kuriuo momentu nutraukti sudarytą sutartį iki operacijos pradžios.
„Sterilizacijos paslaugą teikianti ASPĮ turi teisę nesudaryti sutarties, jeigu įstaigoje nėra gydytojų akušerių ginekologų ar gydytojų urologų, kurie sutinka atlikti operaciją“, – rašoma dokumente.
Sterilizacijos paslaugos išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nebūtų apmokamos.
SAM kviečia teikti pasiūlymus
Kaip nurodė Sveikatos apsaugos ministerija, šis įsakymas gimė šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija raštu kreipusis su pasiūlymu įteisinti savanorišką chirurginę sterilizaciją moterims ir vyrams šeimos planavimo tikslu.
„Seimo narių Laikinosios Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės posėdyje taip pat buvo svarstomas savanoriškos vyrų ir moterų chirurginės sterilizacijos metodo reglamentavimo poreikis. Lietuvos akušerių ginekologų draugija, Lietuvos urologų draugija, Lietuvos kontraceptologijos draugija ir Lietuvos bioetikos komitetas pateikė savo nuomonę ir, iš esmės, pritarė siūlomo metodo įteisinimui.
SAM, įvertinusi gautą nuomonę bei informaciją, parengė Savanoriškos sterilizacijos chirurginiu būdu paslaugos organizavimo tvarkos aprašo projektą ir jį paskelbė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei“, – nurodoma portalui tv3.lt pateiktame atsakyme.
Kaip nurodoma, spalio 21 d. registruotas įsakymas derinama ir laukia pasiūlymų iki lapkričio 6 d.
Portalas tv3.lt primena, kad nors Lietuvoje savanoriška sterilizacija iki šiol nėra įteisinta, tačiau procedūra neuždrausta, tad privačios klinikos teikia tokias paslaugas. Tiesa, atlikdami tokias operacijas gydytojai rizikuoja.
„Niuansas yra toks, kad už tam tikros organizmo funkcijos praradimą gali būti baudžiamoji atsakomybė. Tai negrįžtamas nevaisingumo sukėlimas nėra teisiškai leidžiamas, todėl gydytojai nesaugūs šitoj vietoj“, – portalui tv3.lt yra sakęs urologas Marius Kinčius.
